Kredito reitingas įprastai laikomas asmens gebėjimo įvykdyti skolinius įsipareigojimus vertinimu. Jis iš kruopščiai surinktos informacijos apie jūsų finansines galimybes ir mokėjimų istoriją, formuojamas dar prieš sudarant vartojimo kredito sutartį tarp dviejų šalių – kredito vartotojo bei kredito teikėjo. Kam to reikia? Atsakingam šalių įsipareigojimų vykdymui.
Žvelgiant iš kredito teikėjo pozicijos, suformuotas kredito reitingas gali parodyti, kaip tinkamai asmuo gali vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus kredito teikėjui per 90 ir daugiau dienų. Tai kreditą teikiančiai šaliai leidžia suprasti, ar apsimoku suteikti klientui kreditą.
Kredito teikėjas, rinkdamas informaciją iš įvairių registrų, kaip: „Sodra“, Gyventojų registras, skolininkų administravimo informacinės sistemos ir kt., geriau supranta finansinę kliento padėtį. Pagal „Creditinfo Lietuva“ turimus duomenis, kredito teikėjas gali apžvelgti net 10 metų kredito istoriją. Tačiau, vertinant kreditingumą, didžiausias dėmesys teikiamas paskutiniųjų dviejų metų duomenims. Taigi, jeigu klientas per šį laikotarpį neturėjo įsiskolinimų, yra mokus bei atsakingas, pagal kreditingumo reitingą galima išsiaiškinti, kokį didžiausią vartojimo kreditą galima suteikti.
Žvelgiant iš kredito gavėjo perspektyvos, mokumo įvertinimas reiškia jo galimybių ir finansinių lūkesčių pateisinimą arba sužlugdymą. Pavyzdžiui, kartais, net ir uždirbant pakankamai, galima gauti neigiamą kreditingumo įvertinimą. Tai reiškia, jog per dideli finansiniai įsipareigojimai, lyginant su gaunamomis pajamomis, gali pasukti finansinius planus kita linkme.
Nors kredito gavėjui kreditingumo istoriją „atstatyti“ bei formuoti per trumpą laikotarpį sudėtinga, gautas neigiamas kredito įvertinimas gali tapti paskata ateities perspektyvoje atsakingiau žvelgti į savo finansinę padėtį bei esminius kredito įvertinimo aspektus, kaip: mokėjimų istorija, kredito istorijos trukmė, ekonominiai duomenys, kreditavimosi aktyvumas.
Kalbant apie mokėjimų istoriją, jeigu kada nors delsėte sumokėti, kreditingumą vertinantiems asmenims tai gali indikuoti apie nepakankamą asmens įsipareigojimų apskaičiavimą, nepakankamą planavimą ir nesugebėjimą pasirengti kritinėms aplinkybėms. Tokiu atveju, asmuo laikomas rizikingu kredito gavėju, o kuo tokio kredito gavėjo skolos yra didesnės, dažnesnės ir ilgesnės, tai turi daug neigiamo išliekamojo poveikio kreditingumo įvertinimo formavime.
Panašiu principu vertinama ir kredito istorijos trukmė, kuri indikuoja apie kliento patirtį susimokant už įvairias sąskaitas ir įmokas. Pagal kredito teikėjus, kuo trumpesnė kredito istorijos trukmė, tuo mažesnė finansų valdymo patirtis, taigi, atitinkamai didesnė vėlavimo atsiskaityti rizika, ir atvirkščiai.
Ekonominiai duomenys teikiant kreditą suteikia galimybę įvertinti asmens komercinę veiklą. Jeigu kredito gavėjas yra verslininkas, akcininkas arba kt. panašias pareigas užimantis asmuo, prasti finansiniai rezultatai, turto areštai ir bankrotas atitinkamai daro neigiamą įtaką kredito vertinimui. Tik nutraukus santykius su nepelningais verslo šaltiniais, laipsniškai ima gerėti ir kreditingumo įvertinimo rodiklis.
Kreditavimosi aktyvumas, vertinant kreditingumą, parodo kaip dažnai asmuo linkęs imti kreditus, kreiptis į bankus ir kitas kredito institucijas. Jeigu kreditavimosi aktyvumas didelis, savaime sumažėja kredito gavėjo finansinis lankstumas, padidėja rizika atsiskaityti vėliau.
Taigi, jeigu siekiate turėti atitinkamai gerą kredito įvertinimą, svarbi kiekviena praeityje įvykusi finansinė patirtis, kurios neigiamus padarinius galima ištaisyti palaipsniui, atsižvelgus į paminėtus esminius rodiklius.